Pripažinkim, programavimas nėra tikslas, jis tik priemonė tikslui pasiekti.

Nesvarbu ar tas tikslas yra geresnis darbas, daugiau pinigų, laisvė dirbti kaip nori, visi šie dalykai gula po vienu - noru pagerinti savo gyvenimą.

Mes ieškom tos naujos veiklos kuri padarytų mus geresniais žmonėm. IT dalykai dažnai pasirodo kaip labai aiškus ir tiesus kelias į geresnę vietą. Toks jis ir yra, bet tik kai kuriems žmonėms.

Programavimas yra įdomi, pelninga ir pasitenkimimą kelianti sritis, bet tik tada, kai pasiekiam tam tikrą lygį. Nepažįstu nei vieno persiorientavėlio į programavimą, kuriam tai padaryt būtų buvę lengva ir paprasta.

Nemiegas, laikinas atsiribojimas nuo aplinkos (šeimos, artimųjų, draugų), sveikatos problemos, savivertės krizės, nuovargio sukelta akių infekcija, asmeninis išsekimas nuo darbo paieškos įtampos, paprasčiausias perdegimas.

Šiuos dalykus rašau ne išgąsdinti ar skųstis. Visiems tiems žmonėms smagu, kad programavimas užima ir jų darbo dieną, ir didumą laisvalaikio, kad laiko švaistūnus pakeitė programuotojeliški laiko plėšikai. Nei vienas iš tikro nesijaučia nuskriaustas ar apgadintas dėl šių "negandų”.

Taip, jie nėra malonūs, mes jų vengiam, bet realiai progai pasitaikius ir atradus motyvacijos mes vėl į šiuos dalykus neriam. Norint būti programuotoju reikia pakartotinai mesti save į šitą nepatogumą, kitaip būsi aplenktas.

Rašau šituos dalykus, nes esu visiškai įsitikinęs, kad įdėdami tiek pat pastangų, kiek įdėjom (ir vis dedam) į įsibrovimą į programuotojų gretas, mes galėtume įsiveržti į bet kokią kitą sritį.

Ok, programavimas yra itin palankus - yra iškreipta programuotojų paklausa, labai daug nemokamos (arba beveik nemokamos) mokymosi medžiagos, galiausia programavimas yra binary (juoda/balta, taip/ne, 1/0), labai apibrėžtas reikalas.

Bet damn, gali norėti būti bet kuo, gali ir tapti bet kuo. Duok tiek pat energijos, laiko, širdies kokiai nors kitai sričiai ir nėra būdo, kad toj srity nepasisektų.

Tinka tos pačios taiskylės: apsišniukštinėji ar patinka, pradedi domėtis, tada veikti, tada dar daugiau veikti, tada visas laisvas laikas patampa vien ta nauja veikla, kol galiausia atsiranda šioks toks pagreitis ir dalykai pradeda vykti.

Taip, daugybė kitų sričių, ypač kūrybinių, turi daug sudėtingesnius įsiliejimo į rinką barjerus, ne visur taip aišku ką konkrečiai reikia nuveikti ir pasiekti, kad jau taptum tos srities atstovu.

Bet who cares? Svarbu, kad pačiam būtų įdomu, kad veikla įkvėptų, motyvuotų, tada bus rezultatai, tada bus laiko veikti, tada bus jėgų prie reikalo sedėti per naktis, tada galutinis tikslas bus aiškus ir visiškai konkretus.

Jau užuodžiu svylančią gumą. Ok, einam prie reikalo. Reikalas tas, kad dabar tas metas kai turim naują sprogstančią galimybę imtis reikalo. Tas metų skaitliuko persivertimo laikas yra stebuklingas, nes visur aplink tvyro “kitų metų plano” nuotaikos. Atrodo iš niekur randasi energija viekti.

Tai žie. Mes čia Šiauliuose nevyniojam. Sakom kaip ýra (nelabai kirčių suprantu, bet Y yra ilga).

Dabar yra ta ta galimybė nuspręsti ką nori veikti. Aš mėgstu dalykus užrašyti. Atsisėdi, rašai, galvoji, ieškai bent šiek tiek aiškumo, kol kažkaip po truputį randi kas tikrai svarbu ir ką iš tikro nori veikti.

Dabar gali nuspręsti, kad programavimas ne tau. Viskas ok. Jei jau gan ilgai mėginai išmokti programuoti, bet nelabai sekasi, per sunku, per painu, baisu, nesamonė, netinka charakteriui - viskas Ok. Galimas daiktas, kad programavimas tau nebus nei smagus, nei naudingas, nei pagerins tavo gyvenimą.

Dabar yra tavo galimybė apsispręsti, išsilaisvinti iš minties, kad jau tiek daug pastangų sudėjai ir kaip čia dabar mesi. Fak it. Suvoki, kad yra daugybė kitų profesijų/amatų/skillų pagerinti savo gyvenimą. Programavimas yra tik vienas iš didelės krūvos pasirinkimų.

“Don't ask yourself what the world needs. Ask yourself what makes you come alive, and go do that, because what the world needs is people who have come alive.” ― Howard Thurman

Bet, jei programavimas yra ta veikla, kuri suteikia tau džiaugsmo, jei tau įdomu ir smalsu, jei nori programuoti, jei tau smagu kai kodas veikia, jei bent kažkiek sekasi programuoti tai ko trypčioji?

Eik rašyt kodo. Įsijungi text editorių ir rašai eilutę. Joks kitas veiksmas nepriartins tavęs prie programavimo kaip kodo rašymas. Rašyk tai ką jau žinai, pradėk nuo to kas lengva, tada rašyk tai kas sunkiau, tada tikrink ar veikia, ieškok kodėl neveikia, sutvarkyk, tikrink, rašyk toliau…

Phew. Pats nenormaliai užsimotyvavau 😃

Žodžiu, norėjau pasakyt vieną. Arba darai arba nedarai, 1 arba 0, nėra jokių pilkumų. Čia tokia gerokai nutampyta frazė iš Žvaigždžių Karų (do or do not, there is no try), už tai ji yra visiška tiesų tiesa.