Dabar jau kažkaip atrodo, kad pasidarė mada persimokyti būti programuotoju. Daug kas taip aplinkui daro. Nemažai dar tik ketina daryti. Svarsto, bijo, gundosi pažadėtaja profesija. Galbūt kažkieno išpažintis padėtų lengviau nuspręsti ar verta.

Noriu pasidalinti savo persikeitimo istorija. Tapimas programuotoju kažkaip pakeitė mano gyvenimą. Iš tikro, tai išmokau ne tik amato. Išmokau kitaip galvoti, žvelgti į situacijas kitu kampu. Įgijau pasitikėjimo savimi. Leidžiu sau būti labiau savimi.

Šita istorija gal net papasakotų apie tai, kaip vaikydamasis mados gali atrasti save. Bet pradėkim nuo pat pradžių...

Užuomazga #1
Geocities, plain HTML, FrontPage, Delfis iš lentelių

Visai nesenai tėvų namuose radau knygą kur pasakoja kaip sukurti interneto puslapį su Front Page 98. Gerai neatsimenu, bet tikriausia ta programa būdavo kartu su Offisu. Toks lyg Word'as, bet galima persijungti redaguoti HTML. CSS dar nebuvo.

Buvau prikūręs visokių puslapis.ten.lt. Reikdavo uploadinti po vieną failą į Geocities, ir linkinti juos tarpusavyje pilnom nuorodom. Tada man tai atrodė labai didelis ir nuobodus darbas. Daug pasikartojančio reikalo.

Kopijuodavau puslapių source, taip mokydamasis kaip padaryti dalykus. Delfis (ir visi kiti man žinomi puslapiai) buvo sudarytas ir <table> tagų. Daryti lentelinius layoutus man atrodė dar baisiau nei uploadinti į Geocities.

Kažkaip baigėsi mano meilė šitam reikalui. Galbūt atsirado koks Need For Speed, gal net koks GTA 2 ar 3.

Užuomazga #2
Programavimo introduction'as mokykloje

Turbo Paskalis šiaip iš savęs nėra blogas daiktas. Galbūt, jei būčiau matęs ir suvokęs ką galima pasiekti programuojant, būčiau buvęs atlaidesnis.

Uždaviniai su kiek autobusų reikės 7 berniukams ir 12 mergaičių nuvežti į varžybas. Kažkaip man atrodė, kad kokiem velniam reikia spręsti žodinius uždavinius dar vienoj pamokoj. Dar atrodė, kad programavimas yra ta pati matematika, tik text editoriuje.

Informatikos pamokos man tik dar kartą parodė, kad programavimas yra nuobodus reikalas. Taip pat, jos mane "išmokė", kad programavimas yra pilnas matematikos.

Užuomazga #3
Nedo pajuokavimas

Kokiais tais 2012, gal 2013 vienas draugelis pajuokavo, kad mokysis programuoti. Gal nejuokavo, bet jis dažniausia mesdavo dalykus po keletos savaičių.

Už tai aš, dėl teisės pasigirti, sugalvojau, kad visai cool būtų išmokti vos daugiau nei jis. Toks, sakyčiau, peer competition.

Kai pradėjau rašyti, teisingiau kai pradėjo kristi korta, dalykai pasikeitė. Tas Turbo Paskalis nebeatrodė toks nuobodus. Apturėjau kokį tai developer's rush ar developer's high. Tikriausia suprantat ką turiu galvoj 😄

Norėjosi spręsti daugiau problemų. Tikriausia pajutau jėgą, kurią man suteikia (gali suteikti ir suteiks) mokėjimas programuoti.

Nuo tada supratau, kad labai norėčiau būti programuotoju.

Ar tikrai nori būti programuotoju?

Čia aš neturiu vieno tikslaus ir tikro atsakymo. Pats daug blaškiausi. Mokiausi web dizaino, social marketingo, SEO, content marketingo ir visokių daiktų. Visa tai jau supratus, kad norėčiau būti programeriu.

Mane prie kitų dalykų vedė nežinojimas ar aš sugebėsiu išmokti dalykų ir tapti programuotoju.

Iškart susikoncetruoti ir mokytis programavimo, ar pamėginti visokius dalykus prieš tai? Aš pats nežinau gero atsakymo į šitai. Išmėgindamas kitus dalykus aš lyg ir apsidraudinėjau. Mėginau sušvelninti mokymosi programuoti riziką. Nes vis dar nebuvau tikras dėl to ar pavyks...

Manau, nėra sunku suvokti ar nori ir gali būti programuotoju, ar imtis kitų dalykų. Paprasčiausias testas iš vaikystės padės.

Testas: ar gali būti programuotoju?

Ar būdamas vaikas, kai neberodydavo televizorius, mokėdavai jį "paremontuoti"? Pavyzdžiui parsitempi Zilitoną arba Segą. Ar moki viską pats sujungti, sureguliuoti? Ką darai jei neveikia iš pirmo karto? Ar vis tiek randi būdą net jei nepasiseka iš keletos kartų?

Gal jaunesni ir neatsiminsit tokių dalykų, bet kiek aš esu privargęs mėgindamas prijungti tą god damned Zilitoną/Dendį prie Šilelio...

Nuotrauka iš Wikipedijos.

Va ir testas. Jei nepasimetei ir išprendei problemas, tada gali būti programeriu.

Po šito lyrinio nukrypimo galim grįžti į pasakojimą. Tikriausia dabar aišku, kad kažkuriuo momentu aš suvokiau, kad galiu būti programuotoju.

Pasineriu į programavimą

Situacija palengvėjo kai nutariau būti programuotoju. Dabar bereikėjo įdėti darbo ir nesustoti.

Man fizines pastangas įdėti daug lengviau nei priimti sprendimą (kaži kam kitaip). Tad kai jau apsisprendžiau, pradėjau justi progresą.

Nope! Teisingiau buvo ne taip.

Aš tiesiog stengdavaus programuoti, bet dažnai pastrigdavau. Pastrigęs mesdavau reikalą. Ne retai mesdavau bent kelioms savaitėms, bet dažniausia visam mėnesiui.

Vis mėginau pasidaryti portfolio. Norėdamas, kad ji atrodytų orginaliai, pats galvojau apie dizainą. Meginau jį ir nupiešti. Big mistake.

Vėl pastrigdavau, nes dizainas man sekėsi dar prasčiau nei kodinimas.

Šitai tęsėsi tikrai ilgai. Tačiau vis grįždavau. Vis tiek labai norėjau išmokti programuoti. Vis tiek stengdavausi kažką daryti, judėti pirmyn, mokytis.

Kaip pajudėjau iš vietos?

Galiausia atradau Travis Nielson. Tas žmogus man kažkokiu būdu parodė, kad tiesiog reikia užbaigti dalykus.

***

Šiandienai spėju pakaks, kitai savaitei mėginsiu rašyti apie įkvepėjus. Tikrai yra grupelė žmonių, kurie nejučiomis daug prisidėjo prie mano progreso.

Sekdamas visokius Travis'us ir kitus personažus, vis rasdavau jėgų tęsti ir atstrigti. Pasistengsiu atsiminti visus ir pasidalinti, nes jie gali padėti daug kam.