Motyvacija

Motyvacija mokytis

Kai pabūnu atitrūkęs nuo rašymo, pasidaro labai jau sunku grįžti rašyti vėl. Nei vienas rašinėlis kuriam turiu minčių neatrodo pakankamai ypatingas, nežinau apie ką skaitantiems būtų įdomu paskaityti, būnu atitrūkęs nuo šito reikalo. Negaliu rasti lengvo kelio vėl bloginti.

Iš dalies žinau apie ką būtų įdomu paskaityti. Kartais nauji prenumeruotojai būna labai draugiški atrašo į automatinį pirmą laišką, kur klausiu “kas šiuo metu sunkiausia?”. Dažniausia atsakymai būna apie motyvaciją: "Kaip rasti laiko, tvirtumo, ryžto mokytis?"

Esu šitam reikale gan pusžalis, bet pasistengsiu panagrinėti kas mane motyvuoja ir kaip stengiuosi palenkti save į darbštumą. Nors postas nėra apie programavimą, labai didelė dalis mokymosi proceso yra sugebėjimas išlaikyti motyvaciją, o ją pametus, greit susigrąžinti.

Maniškė tyliai tūno kamputyje

Paskutinis įrašas paskelbtas Kovą, prieš šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Kovą ir Balandį vyko daug dalykų, negalėjau rasti laiko rašyti. Vėliau niekaip negalėjau rasti motyvacijos rašyti. Turiu juodraštėlių, turiu keletą valandų audio įrašų su svajojamu podcastų, bet neturiu nieko realaus ir parodomo.

Atsimenu, kad lygiai taip pat buvo su programavimu. Numetus būdavo sunku vėl rasti laiko. Jei rasdavau, tai užsiiminėdavau visokiom smulkmėm, niekaip neturėdamas jokio matomo progreso.

Aš labai noriu rašyti šitą blogą, noriu įrašinėti podcastą, noriu padėti žmonėms mokytis, tapti ir būti programuotojais. Noriu dalintis savo atradimais ir patarimais. Labiausia iš visko noriu, kad mano veiksmai atitiktų mano norus, bet dabar taip nėra.

Kur pradėti ieškoti motyvacijos

Jei kas jau skaitėt bet kurį iš mano self helpinių postų, gal atsiminsit kaip visad kalbu apie tą “didelį tikslą”. Mano pavyzdys visad tas pats - nepriklausomybė nuo vietos. Kad ir koks būtų tavo tikslas, noras ar vertybė, tai gali ir turi būti įrankis įžiebti motyvacijai.

Kitados perskaičiau apie motyvacines kalbas, net rekomendacija buvo. Senovinė, gal šiom dienom kiek keistoka Earl Nightingale kalba. Man padėdavo, klausydavau kiekvieną savaitę, kaip kokį vitaminą. Siūlau išmėginti, gal nepasirodys per daug lėkšta.

Dažnas iš mūsų net neturim to didelio tikslo, o gal tiesiog esam jį primiršę (kalbu apie save). Negalvoti apie tokį tikslą yra beveik tas pats kaip jo neturėti.

Kabanti morka gali padėti norėti veikti, dabar bereikia imtis tikrų veiksmų. Ne visada noras siekti dalykų užmotyvuoja veikti tai kas naudinga. Ne retai mes mėginam save apgauti, kad mokomės. Apgaunam veikdami dalykus panašius į mokymasį, bet neduodančius realios naudos, tarkim tutorialų žiūrėjimas ir blogų skaitymas.

Už tai dar reikia rasti motyvacijos imtis tikrų, naudingų ir progreso suteikti galinčių dalykų.

Įpročių galia

Motyvacijos mes jau turim. Motyvacija čia net ne prie ko. Gali kuo nuoširdžiausiai norėti rašyti kodą, bet kai jau įpranti valandai pasinerti į jutūbus, tai toks įprotis gali numušti bet kokią motyvaciją.

Svarbu susigalvoti naują įprotį. Naują rutiną, kuri tiesiog neleistu veikti nieko kito, tik rašyti kodą (arba blogą mano atveju).

Atsimenu norėdamas pradėti rašyti kodinu.lt, susigalvojau rašyti kasdien po 20 minučių ir nepaisant rašliavos kokybės, ją dėti į blogą. Jų net įrašais negalima pavadinti, bet tai leido man įšokti į rašymo ritmą, nebijoti viešinti savo minčių ir iš esmės leido šiam blogui būti.

Realiai šitas rašinėlis yra beveik tas pats - parašau ir įdedu. Nesvarbu, kad gal kiek ne į temą, nei klaidos, nei posto logika. Svarbiausia veiksmas ir matomas rezultatas.

Atsimenu tada laiko rasdavau keldamasis dvidešim minučių anksčiau. Būdų rasti laiko tikrai yra, reikia tik griežtai nusistatyti ir laikytis savo pasižadėjimo. Mano atveju, visas kitas dienos laikas buvo per rizikingas su itin didele tikimybe rašymo seansą atšaukti.

Taigi, antra motyvacijos dalis yra labai praktiška. Tiesiog būtina įsigyti naują gerą įprotį. Svarbu stengtis pašalinti kuo daugiau trukdžių kurie galėti neleisti naujai rutinai formuotis.

Trečia dalis (Grįžti ir pasitikėti procesu)

Žinom kodėl darom dalykus, turim sistemėlę kasdien tuos dalykus veikti, bereikia išlaikyti motyvaciją. Kartas būna sunku mokytis, kartais pastrigimai, sudėtingumai ir gyvenimo dalykai išmuša iš ritmo.

Mokydamasis programuoti ir rašydamas aš vis išsimušu iš vėžių. Nieko nepadarysi. Pirma, reikia tiesiog grįžti veikti dalykus. Kaip, kad dabar darau. Tiesiog atsisėdau prie kompo rašyti, o parašęs būtinai paviešinsiu šį postą.

Sako roll with the punches, kas tikriausia bokse reiškia sušvelninti prasileistą smūgį lenkiantis į tą pusė kur jis juda. Taip ir čia, sėdžiu dabar ir rašau apie motyvaciją grįžti rašyti.

Jei tik atsitinka neplanuota pertrauka, neverta krimstis. Susipratus reikia imtis darbo ir tęsti kur pametei.

Kita šio patarimo pusė žiūri į ilgalaikiškumą. Kaip tęsti veikti kai net nežinai ar didelis tikslas yra pasiekiamas? Aš tikrai nežinojau ar galėsiu būti programuotoju, bet vis tiek mokiausi. Kažkaip tikėjau, kad jei pakankamai ilgai stengiuosis, tai nėra galimybės, kad nepasiseks.

Taip pat ir su šiuo blogu. Pasvajoju, kad kada nors dalis mano profesinės veiklos gali būti kalbėti apie programavimą, mokyti žmones tapti, būti programuotojais. Net neįsivaizduoju kaip tai gali atsitikti, bet žinau, kad tęsdamas postų rašymą mokysiuos dalykų ir būdas anksčiau ar vėliau pats pasirodys.

Tiesiog veikti ir pasitikėti procesu.

Išvados

Perskaičiau, supratau kokį paprastą motyvacijos receptą siūlau:

  1. Turėti ir vis apgalvoti savo tikslą
  2. Formuoti ir puoselėti naują įprotį
  3. Veikti pasitikint procesu

Mano galva, tie trys punkteliai yra paprasčiausias būdas veikti dalykus. Maždaug galvok, planuok, veik.

***

Pabaigai padrąsinimas pačiam sau.

Net jei atrodo, kad viskas ką čia parašiau yra vėjai, imk šį postą kaip įkvėpimą. Nepaisant to, kad prirašiau visokių nesamonių, aš bent prirašiau ir galiu didžiuotis savo darbu. Kitas bus geresnis :)

Komentarai