2012 vasarą pasvajojau, kad norėčiau būti location independent. Po metų, 2013 vasarą, pagalvojau, kad tai pavyktų išmokus programuoti.
Metus laiko mokiausi HTML ir Co, web dizaino, SEO ir dar belenko. Kol 2014 vasarą (sutapimas?) nusprendžiau iki metų galo savo pajamas gauti iš to ką mokiausi.
Tikslas davė visišką laisvę ir kartu reikalavo labai aiškaus rezultato.
2014 Gruodį gavau pirmą savo darbą. Du penkioliktus pradėjau dirbdamas “HTML Developer”. Jo, pozicijos pavadinimas tikrai keistokas, jie iki tol nebuvo turėję frontenderio.
Pakeičiau keletą darbų. Visur stengiausi nerti kuo giliau, imtis kuo įdomesnių ir sudėtingesnių iššūkių. Nenustojau kasdien mokytis.
O 2016 rudenį, gavau pirmą rimtesnį projektą freelancinimui. Pasidarė nebesvarbu ar dirbu ofise, ar rusy, galėjau net lauke ant suoliuko dirbti. Kad ir ne po palme paplūdimyje, vis tiek šitai techniškai yra location independent.
Apibendrinimas:
- 2012 pasvajoji, bet net piršto nepajudini
- 2013 sugalvoji kaip, pradedi ieškoti būdo
- 2014 apsisprendi ir mokaisi/dirbi susikoncentravęs
- 2015 pradedi dirbti programuotoju (bet dar ne laisvas nuo vietos)
- 2016 metų pabaiga, jau būni laisvas 😄
Neturiu su kuo palyginti, bet atrodo, kad judėjau gan greitai. Labai sekėsi, visad patekdavau į tinkamą vietą. Beveik atrodo, kad naujos galimybės tiesiog nukrisdavo iš dangaus. Tereikėdavo jas pastebėti ir pačiupti 😃
# Ilgoji istorijos versija
Iš esmės viską papasakojau įžangoj. Toliau pasistengsiu apžvelgti kiekvieną etapą smulkiau. Tikriausia kažkurioj dalyje pastebėsit save.
Man kiekvienam etape kildavo daug klausimų ir būdavo nedrąsu ieškoti atsakymų į juos. Tikiuosi atsakysiu bent į keletą abejonių.
# I dalis: Ieškojimai
Programavimas nebuvo pirmas mano susidomėjimas galvojant apie gyvenimą po palme. Net pats nepriklausomybės noras tebuvo šalutinis produktas. Noro gyvenime veikti kažką įdomaus, naudingo ir mėgiamo.
Aš nežinojau, kad paprastam žmogui įmanoma išmokti programuoti. Galvojau apie visokius kitus dalykus, apie mokymąsi universitete, apie bloginimą.
Beveik kasdien matau klausiančius kurie kursai geriausi, kokią kalbą mokytis ir etc. Žinau, kad ten buvau ir aš. Kai sužinojau, kad išmokti programuoti yra realu ir naudinga, bet nebuvau net bandęs.
Nemanau, kad šitam žingsnyje svarbu kokią kalbą mokytis ar eiti į kursus. Tiesiog reiktų pamėginti programuoti. O gal visai nepatiks? O gal pasirodys per daug nuobodu?
Panašiai man buvo su rašymu. Iš pradžių galvojau, kad noriu profesionaliai rašyti, freelancinti, turėti keletą blogų (niche side challenge) ir taip pasiekti savo laisvės.
Tačiau pamėginęs, labiau pasigilinęs į techninius dalykus ir pamatęs internetinių rašytojų darbo kasdienybę, supratau, kad man šitai nelabai patinka. Rašyti neatrodė natūralu. Lygiai kaip ir būti web dizaineriu.
Žinau, kad abiejų veiklų būčiau galėjęs išmokti, bet nenorėjau imtis to, kas man bent kažkiek nesisekė natūraliai. Taip pat nenorėjau, kad po keletos metų vėl ateitų tas laikas kai turėsiu ieškoti naujos veiklos.
Kitaip buvo su programavimu. Gal sektis ir nesiskė, bet buvo smagu, natūralu ir be galo įdomu.
Tiesiog noriu priminti, kad programavimas nėra ideali profesija bet kam. Daug svarbiau pasirinkti tai kas miela širdžiai. Pagalvok, kas tau vis tiek būtų įdomu ir patiktu net kai tai taptų rutina, kasdienybe ir tuo pačiu per tą patį?
Iš kitos pusės, nėra būtina visiškai mylėti veiklos iš karto. Aš daug kartų mečiau ir vėl grįžau prie programavimo, o tikroji meile atsirado tik gerokai pramokus ir įgavus skillą.
# II dalis: Susitelkimas (Focus)
Labai lengva pastrigti ieškojimuose. Daug kas pastringa. Aš dažnai pastringu. Nes bijau. Bijau neteisingai pasirinkti. Bijau investuoti save į tai, kas neaišku ar pasiseks. Bijau praganyti kitą, geresnę galimybę. Bijau, kad nemokėsiu, nesugebėsiu, nepasiseks, ką pagalvos kiti… Žodžiu turiu daug baubų.
Bet fak it!
Taip, Mindaugai, ateina toks laikas, kai tiesiog reikia imtis veiksmų. Susitelki į vieną veiklą ir palinkęs prie staklyčių sunkiai dirbi.
Aš nežinojau ar man pavyks gauti programuotojo darbą. Net nežinojau ar freelanceinsiu, ar dirbsiu kur nors. Nėra čia daugiau nieko malti, reikia tiesiog veikti.
# III dalis: Pirmas darbas
Visi klausima kiek turi mokėti programuoti, ką gali gūglinti ir ką turi žinoti, ar galima naudoti jQuery, ar rašyti nuo 0 ar naudoti frameworką ir t.t. bus atsakyti. Viskas ką mokeisi bus panaudota. Tie tikri programuotojai (net turintys vos vos daugiau patirties už tave) atrodys lyg dievai ir neišsemiamas informacijos šulinys.
Jei mokaisi programuoti, pirmas darbas turėtų būti tavo tikslas. Kitados rašiau kodėl geriau pradėti karjerą nuo darbo (vs freelancinimo).
Pirmo darbo gavimas bus aiškus įrodymas, kad programuoti jau pramokai pakankamai. Pirmam darbe per tą patį laiką išmoksi trigubai daugiau nei mokydamasis pats. Daug nuostabių dalykų atsitinka pirmame programavimo darbe.
Dar būna ir praktikos (internshipai). Jie lygiai tokie pat nuostabūs kaip pirmas darbas, tik juos gauti gali būti šiek tiek paprasčiau.
Vienintelis patarimas, yra stengtis kuo anksčiau tą darbą gauti, o jau gavus tai semti kuo didesniais kibirais iš žinių šulinio 😄
# IV dalis: Kada keisti darbą?
Kuo greičiau, žinoma. Nors ne. Gal geriau tada, kai naujas darbas padėtų tau progresuoti greičiau nei esamas.
Pirmam darbe supratau, kad mano ateitis yra arba toliau karpyti dizainus arba mokytis PHP/WordPress’o… Neatrodė viliojančiai.
Tai praėjus pusmečiui pradėjau ieškoti progreso. Kažkaip sugebėdavau patekti į interviu ir tik tada sužinoti, kad esu gerokai underqualified. Nieko tokio, bent sužinojau ką mokytis ir ko reikia darbui gauti.
Gal ir nereiktų gaišinti potencialių darbdavių, bet pats darbo ieškojimas ir gavimas skatina mokytis ir judėti pirmyn. Tai pat padeda įvertinti realias savo galimybes, atrasti spragas ir suplanuoti tolimesnius savo veiksmus.
# V dalis: Kiti darbi ir freelancinimas
Nežinau ar galiu ką nors naudingo pasakyti šitoj vietoj. Man paprasčiausia vis pasisekdavo. Tikiu, kad pasiseks ir jums. Reikia būti pasiruošus netikėtom galimybėm ir jos nukris jums iš dangaus. Gal 😃
Pusmetį svaigau apie darbą su Angularu. Taip susiklostė gyvenimas, kad teko grįžti gyventi į Šiaulius. Čia beveik nėra darbo programuotojams.
Taip susiklostė gyvenimas, kad pamačiau skelbimą, kuriame ieško Angular’o programerio. Tikimybė laimėti Euromillions didesnė nei rasti tokį skelbimą Šiauliuose…
Visiškas sutapimas. Man tiesiog pasisekė. Bet jei nebūčiau anksčiau bandęs Angularo, tikriausia tos darbo ir gauti nebūtų pavykę. Todėl verta ir teisinga pasiruošti galimybėms.
Pats geriausias būdas pasirengti mano nuomone yra _turėti sideproject’ą. Šitoj užklasinėj veikloj gali veikti tai, kas įdomu tau. Dabartiniam darbe kepi WP svetaines, bet norėtum būti save valdančio automobilio programuotoju inžinierium?
Atrodo crazy? Gal šiek tiek. Bet kas trukdo laisvalaikiu kurti tokį aparatą? Nesvarbu kiek užtruksi ir ką pavyks padaryti, už tai judėsi į priekį. O kaip sužinosi apie laisvą vietą, būsi visa galva aukščiau už kitus kandidatus.
Tas pats ir su freelancinimu. Kaip dažnai matai skelbimus, kad reikia padaryti Instagramo, Autopliuso, Tvisto kloną? Aš tai bent kartą per savaitę. Ir tai, nes nesižvalgau po užsienio forumus, tik uždarbį ir lietuviškas fb grupes.
Laisvalaikiu gali buildinti kažkurio kloną. Tinkamam momentui atėjus, tau tikrai pasiseks.
# VI dalis: Laisvas nuo vietos
Mano laisvė atrodo kitaip nei tikėjausi. Ne po palme, ne šiltam krašte su egzotiškais vaisias ir žydru jūros vandeniu. O Šiauliuose. Realybė tokia, kad man nebereikia keliauti gyventi į Vilnių arba Londoną, kad galėčiau veikti tai, kas man patinka ir sekasi.
Location independant man dabar reiškia, kad galiu dirbti ant sofos tėvų namuose, ofise, savo virtuvėj, net Kofejine. Dar man tai reiškai, kad nebereikia dirbti nuo 9 iki 6. Galiu dirbti nuo 7:30 iki 22:00. Galiu dirbti sekmadieniais ir šeštadieniais. Niekas nebeliepia dirbti 40 valandų max per savaitę. Tiesiog viskas kitaip.
# VII dalis: Kas toliau?
Pramokti programuoti pakankamai pirmam darbui užtruko maždaug pusantrų metų. Tapti laisvu nuo vietos užtruko maždaug keturis metus. Nuo pasvajojimo iki realybės.
Bet ne tai svarbiausia. Nuskambės labai šabloniškai, bet svarbiausia ne tikslas, o kelionė. Kai pradėjau programuoti, man buvo smagu. Tas tikslas buvo nuošaly. Iš tikro, tai jį jau buvau pamiršęs, atsiminiau tik dabar, kai pergalvojau pastaruosius kelis metus.
Prieš akis kitas toks pats ciklas. Ieškoti, apsispręsti, dirbti, stengtis, gaudyti galimybes ir mėgautis procesu. Nors taip negalvoju, jaučiu, kad vėl esu tam bijojime susitelkti ties nauja veikla.
Lygiai kaip tie iš jūsų, kur klausinėja apie geriausius kursus, kalbas ir ar verta mokytis. Mes visi žinom atsakymus, tereikia patikėt savim ir imtis veiksmo.
Jei galvoji apie programavimą, tai imk ir mėgink. Jei galvoji apie kitą žingsnį karjeroj, tai nėra ko laukti, eik žiūrėk į skelbimus ir rašyk tą laišką. Galiausia, nesvarbu kiek užtruksi. Svarbiausia, kad pradėsi veikti tai, kas svarbu ir įdomu pačiam. Ar pačiai. Gal tai net nebus programavimas, o kita veikla.
Taip, kiekviena situacija skirtinga, tie patys veiksmai netiks kiekvienam. Už tai imtis veiksmų yra universaliai tinkamas paskatinimas.
p.s. Ačiū Justinui už emailą ir įkvėpimą parašyti šitą postą.
