Ką aš galvoju apie freelancinimą

Amžina neišsemiama tema. Šįkart nenoriu lyginti su niekuo, tiesiog pasidalinu savo patirtimi ir nuomone.

Keletą mėnesių jau būnu freelanceris. Arba bent jau įsivaizduoju, kad toks būnu, o iš tikro esu bedarbis.

Kaip dirbau remote

Darbas nuotoliniu būdu man atrodė artimas freelancinimui. Atlikdamas duotas užduotis, esi atsakingas už darbą, bet ne už sedėjimą offise. Turi laisvės, niekas nesėdi tau už nugaros. Būni užaugęs vaikas, pats sau ministras.

Tačiau man kažkaip nepavyko perlipti įprastinio darbo dalykų. Vis tiek jaučiau, kad egzistuoja darbo valandos, vadovas, etc. Atskaitomybė ne tik už atliktą darbą, bet ir už išbūtą laiką.

Netiko man šitas reikalas. Atrodė, kad gavau išvirkščią variantą. Negalėjau būti su kolegomis, o ir įsivaizduojamos laisvės neturėjau. Tai ką, nutariau būti freelanceriu...

Kaip ieškojausi pirmo kliento

Aš žinau ką moku. Bet būsimas klientas nežino ar tikrai moku. Būsimas klientas net nežino, kad aš egzistuoju. Kaip man jį rasti ir kaip jam mane rasti? Argi šitas klausimas nėra pats sudėtingiausias ir svarbiausias bet kokiame versle?

Neišsiplėčiant, ieškojau skelbimais, emailais, atsakydams į skelbimus. Panašiai kaip, kad ieškočiausi darbo.

Ką jaučiau kasdien, kol neturėjau kliento

Aš esu iš tų žmonių, kurie nemoka būti savim pasitikintys kol būna bent vos vos desperate. Manau dauguma taip. Galiu gauti viską, ko man nereikia, bet būna labai sunku gauti tai, ko žūt būt reikia.

Taip ir su klientu. Tikriausia žmonės jaučia kitų desperatiškumą ir būtinybę. Manau tai atstumia.

Iš kitos pusės, gal nebuvo to beviltiškumo. Tiesiog ieškojau blogose vietose ir blogais būdais. Mano neilgos paieškos nebuvo rezultatyvios.

Ką veikiau upWork ir freelancer.com

Nei pats nežinau. Man tos vietos atrodo ganėtinai slogios.

Nežinau iš kur, bet dar atsimenu tuos pre-EU Lietuvos laikus, kai prie darbo biržos rikiuodavosi būrelis bedarbių. Galėdavai atvažiuot ir už keliasdešimt litų gauti darbininką visai dienai. Dažniausia jie nebūdavo dideliai kvalifikuoti, bet griauti sieną ar rauti kelmus - pats tas...

Tai va, tų upWork'o darbelių bidinimas man labai panašus į eilutę prie darbo biržos. Neturėdamas solidžios patirties ir gero portfolio būni lygiai toks pats bėdžius kaip anie.

Taip, yra kita tų vietų pusė. Jai pasiekti reikia darbo patirties ir sugebėjimų įrodymo. Jai pasiekti taip pat reikia mokėti sklandžiai ir taikliai perduoti žinutę apie savo sugebėjimus.

Ir tai jau visai kitas skillas. Gal marketingas, gal story tellingas, gal tiesiog pardavimai.

Manau dar grįšiu į tas vietas, bet šįkart jau gerai pasirgęs ir owninsiu tuos upWorkus :D

Kaip gavau pirmą klientą

Per pažintis. Gavau warm lead'ą. Klientą į mane nukreipė pažįstamas dizaineris. Va tau ir visos mano pastangos.

Aišku, reikėjo klientui parodyti ir įrodyti savo kompetenciją. Tai buvo daug lenvgiau padaryti, nes potencialus klientas nebuvo, pardavėjiškai kalbant, šaltas.

Asmeninė išvada iš šito atsitikimo. Reikia rodyti savo galvą kitiems žmonėms. Geriausia rodyti būnant naudingu jiems.

Nežinau ar įmanoma kitaip gauti gerų klientų nei per asmeniniu santykius. Galbūt galima atlikti nedidelį darbelį itin gerai ir tada gauti didesnių pakartotinų darbų. Čia irgi asmeninis santykis. Anyway, tęskim.

Ką jaučiau kai lyg ir turėjau klientą, bet dar neturėjau jo pinigų

Kitas svarbus etapas yra show me your money, put your money where your mouth is, etc. Kažkada kolega yra sakęs, kad klientas ne visada teisus. Tik kol moka pinigus.

Aš praleidau daug laiko įrodinėdamas klientui, kad galiu atlikti jam reikiamus dalykus. Visą tą laiką nežinojau kaip susiklostys mūsų deal'as.

Jaučiausi nei šiaip nei taip. Galiu drąsiai pasakyti, kad iki šiol, ši dalis yra mano mažiausia mėgstamas freelancinimo aspektas.

Kaip aš ieškosiu kito kliento

Labai tikiuosi, kad kitas mano klientas ateis pas mane panašiu būdu kaip šitas. Per asmeninius santykius ir jau turėdamas kažkiek pasitikėjimo manimi.

Labiausias noriu, kad mane vertintų už tai ką moku ir žinau. Tiesiog dedant skelbimus kažkur arba bidinant upWork'o projektus tai padaryti sunku. Labai dažnai į outsorsintus darbuotojus žiūrima kaip į plataus vartojimo prekę.

Aš labiau norėčiau, kad apie mane galvotų kaip apie kokybišką stalą, o ne medieną jam gaminti. Mano galva labai svarbu iškomunikuoti būsimam klientui apie save dalykus ir parodyti, kad esi geras specialistas. Tą ir stengsiuosi daryti, tikėdamasis, kad klientai ateis kažkokiu stebūklingu būdu.

Ar galėčiau pradėti nemokėdamas dalykų?

Ilgai galvojau apie tiesiog freelancinimą besimokant. Atrodo žavu, gali mokytis ir kurti savo verslą kartu.

Tik aš nežinau ar tai įmanoma. Mano galva, turi mokėti pakankamai daug, kad galėtum imtis klientų darbo. Nors iš kitos pusės, gali mokytis darydamas užsakymus.

Man nebuvo lengva rasti klientų, kol negalvojau, kad tikrai galėčiau 100% atlikti užduotis. Pasirinkau daugiau energijos skirti mokytis tiesioginio amato. Marketingas ir sugebėjimas parduoti nebuvo mano prioritetai.

Manau tikrai gali pradėti freelancinti, kad ir nemokėdamas programuoti. Wordpress'ą įrašyti gali, bet kas. Tiesiog turi pasirinkti kelią, kuris tau priimtinesnis.

Pabaigai

Keletas sąrašiukų. Pagalvojau apibendrinti freelancinimo efektą man pačiam.

Kasrytinį nekantravimą eiti į darbą galėčiau įvertinti balais. Ansčiau, kai eidavau į programerio darbą kitur, būdavo koks 9-10. Dabar būna koks 20-25.

Džiaugiuosi pasipasakojęs. Jei nuoširdžiai, tai nežinau kokia darbo forma geriausia. Svarbu, kad būtų smagu ir priimtina. Tiesiog smalsu ir įdomu daryti vis kitokius dalykus.

Komentarai